Mėsėdžiai prieš žolėdžius. Kas teisus? Atsakymas atrastas!

Bal 26, 2018

Egzistuoja daugybė nuomonių apie baltymų pasisavinimą iš augalinės kilmės produktų. Vegetarai teigia, kad augaliniame maiste yra pakankamai baltymų ir jie gerai įsisavinami. Mėsėdžiai tvirtina, kad pilnaverčius ir geriausiai įsisavinamus baltymus gauname tik iš gyvulinės kilmės produktų. Kas teisus?

Visi gyvi organizmai turi ląstelę su branduoliu (eukariotai), todėl juos galima suskirstyti į tris karalystes: augalų, gyvūnų ir grybų. Žmogus priklauso gyvūnų karalystei.

Augalai Gyvūnai Grybai
Maistines medžiagas gamina fotosintezės proceso metu. Baltymus sintezuoja iš neorganinių medžiagų žemėje (azoto druska). Maistines medžiagas gauna su maistu. Maistines medžiagas gauna su maistu: iš augalų ir gyvūnų.
Turi kietą ląstelės sienelę, kuri sudaryta iš celiuliozės

(gamtinis polimeras, polisacharidas).

Gyvūnų ląstelės neturi kietos sienelės. Turi papildomą kietą ląstelės sienelę sudarytą iš chitino (polisacharidas, celiuliozės analogas gyvūnų pasaulyje).
Augalai negali judėti Gyvūnai gali judėti Grybai negali judėti
Augalai auga visą gyvenimo laikotarpį. Gyvūnai auga iki poravimosi – dauginimosi laikotarpio. Grybai auga visą gyvenimo laikotarpį.
Augalų ląstelės membrana sudaryta iš lipidų. Baltymai įeina į sudėtį kaip receptoriai. Gyvūnų ląstelės membrana sudaryta iš lipidų. Baltymai įeina į sudėtį kaip receptoriai. Grybų ląstelės membrana sudaryta iš lipidų. Baltymai įeina į sudėtį kaip receptoriai.
Augalai kaupia angliavandenius krakmolo pavidalu. Gyvūnai kaupia angliavandenius glikogeno (gyvūnų krakamolo) pavidalu kepenyse, raumenyse. Grybai kaupia angliavandenius glikogeno pavidalu (gyvūnų krakmolo).

 

Atkreipkite dėmesį į lentelėje tamsiu šriftu pažymėtą eilutę. Celiuliozė – tai augalų ląstelių sienelių pagrindinė sudedamoji medžiaga, suteikianti augalui elastingumą ir stiprumą. Tai – medžiaga, netirpstanti vandenyje, rūgštyse, šarmuose, kurios beveik nepasisavina gyvūnai (išskyrus sraigės), o skaido tik kai kurios bakterijos ir grybai.

Verdant sieros rūgštyje, celiuliozė virsta į gliukozę. Augalų ląstelių apvalkalėlis sudarytas iš celiuliozės sumažina baltymų pasisavinimą iš augalinės kilmės produktų todėl, kad žmogaus organizmas genetiškai negamina fermento celiulazės, kuris skaido celiuliozę.

Augalo ląstelė – tai dėžutė, kurios viduje uždaryta labai svarbi žmogui maistinė medžiaga – baltymai, kurie praeina tranzitu per mūsų virškinamajį traktą, nes nepasisavina. O priversti žmogaus organizmą gaminti celiulazę neįmanoma.

Gyvenimas – tai baltyminių kūnų egzistavimas (Engelsas)

Baltymai organizme nesusidaro iš angliavandenių ir riebalų. Vegetarai teigia, kad karvės, arkliai, drambliai, triušiai ir kiti žolėdžiai gyvūnai, neėda gyvulinės kilmės baltymų, bet kuo puikiausiai gyvena.

Karve

Karvė, kaip ir žmogus, negali suskaidyti celiuliozės, nes neturi fermento celiulazės. Tačiau ji turi skrandį, kurio tūris yra apie 300 litrų ir kurį sudaro kelios kameros. Žolė, kurią karvė sukramto ir suvilgo savo seilėmis, patenka į pirmą skrandžio kamerą (prieskrandį). Prieskrandis – rūgimo indas kuriame intensyviai dirba ir dauginasi mikroorganizmai. Viename grame prieskrandžio turinio randama daugiau kaip 10 milijardų mikroorganizmų, kurie gamina fermentą celiulazę ardančią augalinės ląstelės apvakalėlį (celiuliozę).

Taip išlaisvinami augaliniai baltymai. Suskaidyta celiuliozė tampa energijos šaltiniu milijardams mikroorganizmų, o išlaisvinti baltymai būtini mikroorganizmų dauginimuisi. Karvės prieskrandyje randami ne tik mikroorganizmai, bet ir pirmuonys priklausantys infuzorijų klasei. Infuzorijos, tai mikroorganizmai, kurie sugeba skaidyti celiuliozę ir aprūpinti žolėdžių organizmą baltymais.

Kai mikroorganizmų kiekis karvės prieskrandyje žymiai padidėja, jie patenka į kitą skrandžio kamerą, kur prasideda procesas panašus į žmogaus virškinimą. Didžiąją dalį mikroorganizmų, skrandžio sultys suskaido iki aminorūgščių, kurios panaudojamos karvės organizmo statybiniams procesams.

Apibendrinant galima teigti, kad karvė maitinasi nužudytais mikroorganizmais: bakterijomis ir infuzorijomis. Be mikroorganizmų, žolėdžių gyvūnų gyvenimas neįmanomas. Įsivaizduokite karvę be mikrofloros t.y. be baltymų! Juk baltymai – tai pagrindinė kūno audinių statybinė medžiaga, o karvei baltymus gamina ir teikia mikroflora.

Žolėdžiai gyvūnai (drambliai, arkliai, asilai ir kt.), kurie turi skrandį su viena kamera taip pat neturi fermento skaidančio celiuliozę. Skirtingai nuo gyvūnų su daugiakameriniu skrandžiu, celiuliozės skaidymas vyksta aklojoje žarnoje. Mikroorganizmų vaidmuo šiame procese įrodytas.

Aklojoje žarnoje rūgimo procesai vyksta veikiant mikroorganizmams ir išsiskiriant gleivėms. Arklio aklojoje žarnoje maistas užsilaiko 72 val. ir suvirškinima 40 – 50% celiuliozės. Žolėdžiams gyvūnams mikroorganizmai – yra gyvybiškai būtini tam, kad paruoštų maistą virškinimui ir baltymų įsisavinimui.

Triušių virškinimo sistema dar keistesnė nei karvės. Triušiai suėda savo išmatas, nes jų virškimo sistema negali per vieną kartą efektyviai suvirškinti augalinį maistą, todėl daugelis maistinių medžiagų pasisavinamos tik tada, kai jas keletą kartų apdoroja žarnyno mikroorganizmai. Triušių išmatos yra dvejų tipų: kietos (apvalūs rutuliukai) ir skystos.

Beje, jie ėda tik skystas naktines išmatas tiesiai iš išeinamosios angos, todėl skystų išmatų triušių narvelyje nepamatysite. Šis procesas užtikrina bakterijų dauginimąsi žarnyne ir organizmo aprūpinimą baltymais. Savo išmatas taip pat ėda jūrų kiaulytės, šinšilos, kiškiai.

Tigras

Ar gali žmogus virškinti celiuliozę ir gauti baltymų iš augalų jei:

  • neturi skrandžio sudaryto iš kelių kamerų;
  • neturi žarnose skyrių, kuriuose ilgai užsilaiko maistas;
  • nevalgo savo išmatų;
  • dažnai turi disbakteriozę ( sumažėjęs gerųjų bakterijų kiekis dėl nesveikos mitybos ir antibiotikų vartojimo)

 Išvada:

Žmonės ne karvės, arkliai ar triušiai! Naudingi mikroorganizmai, kurie gyvena žmogaus žarnyne, gali suvirškinti tik nedidelį kiekį celiuliozės, kuris leidžia išgyventi patiems mikroorganizmams. Žmogus, valgydamas tik augalinį maistą, negali organizmo aprūpinti pilnaverčiais baltymais ir reikalingu jų kiekiu. Pakankamą kiekį baltymų žmogus gauna valgydamas maistą, kurio ląstelės neturi celiuliozės, t.y. gyvulinės kilmės baltymus.

Žmogus, kuris sukurs fermentą skaidantį celiuliozę, padarys didžiausią revoliuciją žmogaus mitybos grandinėje! Jis gaus Nobelio premiją ir visų žemės gyventojų padėką, nes žmonių apsirūpinimas maistu planetoje Žemė bus išspręstas. Religinė, etinės ir kitos problemos susijusios su gyvūnų žudymu liks praeityje. Deja, ši premija dar niekam neįteikta…

Avižos su obuoliu ir migdolais

Avižos su obuoliu ir migdolais Receptas, kuris ilgam suteiks energijos ir sotumo. Tik trys ingredientai! Reikės: Avižų dribsniai (nevirti) 60 g Obuolys 100 g Migdolai 15 g  Kaip pasigaminti: Avižų dribsnius išvirkite vandenyje, pasūdykite. Išvirus, uždėkite dangtį ir...

skaityti daugiau

Omletas su avokadu tortilijoje

Omletas su avokadu tortilijoje Receptas skubantiems, nes gaminimui užtruksite vos keletą minučių. Tik keturi ingredientai! Reikės: Kiaušiniai 2 vnt. L Avokadas 70 g Viso grūdo tortilija 60 g Alyvuogių aliejus 5 g Kaip pasigaminti: Kiaušinius suplakite ir sumaišykite...

skaityti daugiau

Grikiai su obuoliu ir graikiniais riešutais

Grikiai su obuoliu ir graikiniais riešutais Receptas be gliuteno ir pieno produktų. Paprasta ir skanu. Tik trys ingredientai! Reikės: Grikiai (nevirti) 70 g Obuolys 100 g Graikiniai riešutai 15 g Kaip pasigaminti: Grikius išvirkite vandenyje, pasūdykite. Išvirus,...

skaityti daugiau