Dietos svarba sportininkams

Dieta – žmogaus ar kito organizmo vartojamo maisto visuma. Tinkamai mitybai būtinas subalansuotas ir visavertis maistas, aprūpinantis organizmą pakankamu kiekiu angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pagrindinis principas „Aš esu tai, ką aš valgau“ sėkmingai pasiteisina.

Dabar mes daugiau žinome apie maisto racioną reikalingą aktyviai sportuojantiems žmonėms. Mokslininkų dėka sukurta daug įvairių ir efektingų maisto papildų, kurie sportininkams padeda siekti dar aukštesnių rezultatų.

Daugelį metų žmonės kuria įvairiausias dietas ir mitybos planus, pavyzdžiui: monodieta, žaliavalgystė, baltyminė dieta, vegetarizmas, mėnulio dieta, Atkinso dieta, Dukano dieta, 7 dienų dieta ir t.t. Išleista daugybė knygų ir įvairių traktatų bylojančių apie sėkmingai numestus kilogramus.

Kita vertus, vyrauja nemažai prieštaringų nuomonių apie dietų naudą. Nors šios dietos būna veiksmingos, tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį, o dažnai suteikia tik laikiną efektą mažinant kūno svorį.

Dar blogiau kai mikro – makro elementų trūkumas ar perteklius žmogaus organizme išbalansuoja medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyrą. Po tokių drastiškų eksperimentų su savo kūnu daugelio laukia „jo jo“ efektas ir nusivylimas, o kai kurių ir gydymo įstaigos.

El. knyga: 7 DIENŲ MITYBOS PLANAS RAUMENŲ AUGINIMUI (I ETAPAS)

Maistingųjų medžiagų trūkumas kulturistams yra nemenka kliūtis progresuoti. Tarp kulturistų vyrauja nuomonė, kad riebalai – tai jų priešai, todėl reikia bet kokia kaina vengti riebalų. Tai didžiulė klaida, nes riebalai būtini hormonų sintezei – jie ne tik augina raumeninę masę, bet ir stiprina sveikatą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, nedidelis riebalų kiekis yra būtinas mūsų organizmui ne tik kaip energijos šaltinis (riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis maiste turėtų būti lygus 1:1:4), bet riebalai naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, riebalai yra net kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai.

Mokslininkai sukūrė maisto mišinius, kuriais maitinamos žuvys žuvų fermose, vištos ir mėsiniai galvijai, todėl galima kontroliuoti riebalų procentą.

Kita intensyviai sportuojančių žmonių grupė labai bijo maisto papildų teigdami, kad tai chemija kuri nuodija mūsų organizmą.

Pasidomėjus kaip jie maitinasi ir kokiu krūviu sportuoja tenka konstatuoti, kad nežinodami energijos atsistatymo principų jie daro didelę žalą savo organizmui. Fiziologija, biochemija – tai mokslai padedantys mums sužinoti apie maistingųjų medžiagų pasisavinimo ir patekimo į kraujotaką principus.

Mokslininkų sukurta glikeminio indekso lentelė kurioje nurodoma insulino reakcija į maistą. Insulinas – pagrindinis anabolinis hormonas. Intensyvios treniruotės metu senka glikogeno – pagrindinio energijos šaltinio – atsargos jūsų raumenyse ir kepenyse.

Maistas ir maisto papildai kuriuos Jūs vartosite iškart po treniruotės, nulems treniruotės rezultatą. Glikogeno atsargos po sunkios treniruotės atsistato 5% per 1 val., jei organizmas po treniruotės papildomas subalansuotais mikro ir makro elementais. Poilsis ir nakties miegas ne mažiau svarbūs kriterijai siekiant aukštesnių sporto rezultatų.

Patyrę kulturistai ir fitneso atstovai, turintys daugybės pasiruošimo ciklų varžyboms patirtį, yra įgiję nemažai žinių apie metabolizmą ir poodinių riebalų deginimą, todėl gali būti geri jūsų konsultantai.